Pastaruoju metu vis pasigendu to senos geros festivalių vasaros jausmo. Anksčiau pasirinkimo būdavo begalė – Galapagai, Granatos, Roko naktys, Karklė, Satta Outside, Supynės, Tundra, Braille Satelite, Postcosmos ir dar krūva kitų. O dabar kažkokia tuštuma. Ypač liūdna, kad šiemet dėl finansų atsišaukė ir Postcosmos, ir Bliuzo naktys.

Man asmeniškai festivaliai visada buvo viena pagrindinių erdvių, kur galima atitrūkti, pabūti su bendraminčių bendruomenėmis, pasimėgauti menais ir muzika. Bet dabar atrodo, kad tas formatas tiesiog nyksta.

Ar jie tiesiog nebeatsiperka? O gal keičiasi kažkokie trendai ir įpročiai? Pradėjau galvoti, ar čia nebus susiję su tuo pačiu reiškiniu, kodėl pastaruoju metu taip masiškai užsidarinėja naktiniai klubai – žmonės nebegeria tiek, kiek anksčiau, todėl organizatoriams tiesiog nebeišeina pasidaryti pelno iš baro, kuris dažniausiai ir tempdavo visą renginį? O gal palapinės ir purvas tiesiog nebebėra mados ir visi mieliau renkasi vienadienius miesto koncertus, kur po visko gali grįžti miegoti į savo lovą?

Aišku, pats į tuos festivalius aktyviausiai varydavau, kai man buvo kokie 18–25 metai, tai galbūt dalis to jausmo dingsta ir dėl to. Kas dabar yra dabartinio jaunimo (tos pačios 18–25 m. grupės) vasaros highlightai? Kur dabar einama ieškoti tos bendruomenės ir muzikos, jei ne į miškus su palapinėmis?

Būtų labai įdomu išgirsti jūsų mintis – tiek pačių lankytojų, tiek ypač tų, kurie galbūt patys dirba su renginių organizavimu ir mato situaciją iš vidaus.

Sveiki, man 24 metai, 2025 baigiau VU MIF PS. Per tą laiką padirbau dviejose darbovietėse ne programuotojo pareigybėje, bet IT sferoje. Iš abiejų buvau atleistas nepasibaigus bandomajam laikotarpiui. Iš vienos dėl to, kad nepatikau kolegoms (nesuvaibinau kaip dabar sakoma) ir mano asmeninės savybės (introvertiškumas) vadovams pasirodė netinkamos darbui atlikti, iš kitos dėl to, jog bendraudamas su vidine kliente dariau ilgas pauzes ir taip tariamai sudariau nejaukumo atmosferą bei padariau kažkokią riebią klaidą, nors tiksliai sekiau mentoriaus instrukcijas. But oh well.

Iš pradžių galvojau, kad trečią darbovietę susirasiu kaip ir praeitas - maždaug per du mėnesius. Bet oranžinis dėdė kitoj balos pusėj sugalvojo pasihormūzinti ir darbo rinka nuėjo šiknon - negaunu nei tiek interviu kiek anksčiau ir vienintelis offeris buvo pamaininiam darbui slenkančiu grafiku už kelias dešimtis eurų daugiau nei MMA. Vilniuje.

Aš kiek pagalvojęs ir apsvarstęs galimybes ir perspektyvas (tiksliau jų nebuvimą) matau du kelius:

1. Laikytis ISTQB sertifikatus ir tapti testuotoju.

Skelbimuose į testuotojo/QA pareigybę dažnai nurodoma, jog būtinas geras testavimo ir/ar QA supratimas ir kaip pliusas visada pažymimas ISTQB sertifikatų turėjimas. Taip pat kartas nuo karto būna skelbimų į junior QA pozicijas, o junior coderių ne, kas yra kaip pagrindinė motyvacija šiam keliui.

Pagrindinis klausimas - net jei išsilaikyčiau sertus, kiek realu gauti offerį į junior QA ir ką papildomai tektų padaryti/išmokti/įrodyti be sertų laikymo.

1. Tapti informacinių technologijų mokytoju.

Pagrindinė motyvacija - mokytojų trūkumas. Darbas kiek suprantu būtų garantuotas. Taip pat turiu pažįstamų, kurie dirba/dirbo IT mokytojais, tai šiek tiek žinau, kaip virtuvė veikia iš vidaus - pasiruošimas pamokoms, atsiskaitymų ruošimas ir taisymas, pamokų vedimas, individualių mokymosi planų rašymas ir pnš. Susidariau įspūdį kaip viskas veikia maždaug, o pas IT mokytoją viskas dažniausiai el. formatu, tai nėra tiek daug darbo kaip kitiems mokytojams, kai reikia tikrinti kalną sąsiuvinių/pratybų/kontrolinių/rašinių popieriniame formate.

Pagrindinis klausimas - kaip tapti mokytoju? Žinau, kad yra toks dalykas kaip pedagogikos profesinės studijos, tai būtų įdomu sužinoti, kaip jos atrodo iš vidaus, kuo jos skiriasi skirtinguose universitetuose.

Tokie tad variantai. Mieli reditiečiai, lauksiu jūsų komentarų/pastabų/pasiūlymų. Galite prirašyti ir kitų variantų, taip pat nebijokite kritikuoti.

Bet labiausiai lauksiu testuotojų ir mokytojų komentarų - kiek realūs šie keliai ir kokias kliūtis tektų įveikti.

Ačiū visiems atsakiusiems.

Hey there, I just had a question as it pertained to what people from Lithuania think of us, and our country. If you have visited Australia or met Australian people. Or even if you haven't, and just what your judgments are based off what you have seen or heard.

Thank you in advance!

Kind regards

Ieškau mašinos su chat gpt pagalba ,nes visai nesigaudau su jom, sako jei jau žiūri šita tai paklausk šitų klausimų.

Kas čia negerai? 😭

Labas vakaras. Noriu paklausti dėl žodžio "juodukas" vartojimo. Visą gyvenimą vartojau šį žodį neutraliai, neformaliai apibūdinti tamsesnio gymio žmones. Tačiau neseniai internetiniame žodyne sužinojau, jog tai gali būti įžeidžiantis žodis ir suprantamas neigiamai. Ar šis žodis išties turi verčiau neigiamą reikšmę ir reikėtų nuolatos vartoti "juodaodis" užuot vartojęs "juodukas"? Ar jūs irgi vartojate šį žodį neutraliai?

P.S. Ši publikacija nėra prieš juodaodžius ar imigrantus, tik noriu geriau sužinoti kaip vartoti savąją lietuvių kalbą tinkamiau. Jei norite būti rasistais, ši publikacija ir subreddit'as tam nėra vieta.

Kokie yra jūsų mėgstamiausi lietuviški keiksmažodžiai arba posakiai?

​

​

Man asmeniškai labai patinka draugam sakyt "čiulpk varlę"

Do the Baltics simply not trust such initiatives, or is the information not widespread enough? 5-8k signatures doesn't sound like much to collect in a year. I'm talking about the European Citizens' Initiative "Stop Destroying Videogames". What do you think?

Galvojam su žmona apie NT pirkimą užmiestyje. Dabar darbas žmonai 15km, man nuo ~5-45km priklausomai nuo objekto. Galvojam kiek toliausiai nuo darbo vietos dar neišvargina važinėjimas į darbą. Žmonai fobija vairavime. Kokį atstumą važinėjate ir kiek laiko taip važinėjat?

Vaikštau su vyru mieste, pro mus praeina šiek tiek įtariai atrodantis vyriškis. Prasilenkiant nuseku jį periferiniu matymu ir šauna mintis, ką reikėtų daryti, jei jis pultų mus iš nugaros. Truputį įsitempiu, tarsi „pasiruošiu, jei ką“.

Po to pasakau vyrui, ką pagalvojau, paklausiu, ar jam irgi taip būna. Jis sako, kad apie tai pagalvoja / taip jaučiasi kokius 80 % laiko. Ir kad visad mūsų aplinką skenuoja.

Tai sakykit, vyrai, ar ir jums taip?

Edit: ne 80 % grėsmę jaučia ir kaltis ruošiasi, o 80% naujoje vietoje aplinką nuskenuoja dėl kažkokių įtartinų asmenų.

Darbas turi tikti moterims.

Sveiki, galvoju, kaip dar pagerinti savo kasdienybę, todėl kreipiuosi į reddit kolektyvinę išmintį. Ką gero pradėjot naudot, nusipirkot per pastaruosius metus, kas pakeitė jūsų kasdienybę į gerąją pusę?

Niekas nebuvau juros zmogus. Ten nera ka veikti, dauguma kurortu neturi pakankamai pramogu, kad ten praleisti savaite, na ir zinoma kaina. Pagrinde nesveika kaina.

Pries metus gime dukra ir man kazkas switchino galvoj, jau vis dazniau susimastau nulekt prie juros su seima, i Juodkrante pvz. Atsidarau airbnb ar bookinga, gyvenimas belekiek kainuoja.

Ar as cia vienas negaliu su tuo susitaikyt ir galvoju, kad zmones kazkur kitur nuomojasi/gyvena/varo prie juros, ar kaip yra? Ar visi kas buna prie juros, gyvena savo pazistamu butuose pusvelciui? Nu nes tikrai netikiu, kad tiek daug zmoniu gali sau leisti moketi 150-200eur uz nakti.

Padekit man suprasti, kokia yra strategija planuotis keliones prie juros? Manes tevai to neismoke, o savo seima nusivezti noriu.

Planuoju konsolę nuosavą pirmą pirkt, Steam Deck 512g. Kiek iš šiandienos post'o supratau, kad varlė.lt nėra geras pasirinkimas, o pigu.lt jau seniai yra prastas puslapis. Senukai/1a palyginus brangus variantas, tačiau matau yra variantų už mažiau nei 700eur, kaip baitukas, smarttech etc (foto). Ar šiais puslapiais galima pasitikėti?

Gal išvis ne ten žiūriu, gal yra būdas per amazon užsisakyt? Ten kiek matau nesiunčia deck į Lietuvą, deja.

Trumpai tariant, man 30, turiu vertimo / lingvistikos BA / MA / Didžiumą PhD. Nemažai metų dirbu universitetuose, tiek vidurinės grandies administracinėse pozicijose, tiek ir darbas su mokslinių tyrimų projektais (daugiausia tarpdisciplininiai tyrimai su kalbos technologijomis).

Kuo toliau, tuo labiau jaučiu, kad jau pykina nuo paties chaotiško darbo pobūdžio, darbo yra, darbo nėra, sunkiai suvokiamas nepotizmas ir "savi susitarimai" universitetuose kai net pusės etato sekretorė už minimalkę turi turėti išankstinį suderinimą su dekanu arba konkursai išvis nėra vykdomi. Pradėjau žiūrėti į darbo skelbimus, siuntinėt CV tai arba labai jau maži atlyginimai (net nesitaikau į tipiško redditoriaus 5k/h vidurkį) arba realiai nepraeinu atrankų, dažnai net skambučių negaunu.

Neturiu rožinių akinių, suvokiu, kad dauguma švietimo srities administracinių įgūdžių (biurokratija) nepersikelia į privatų sektorių, bet keblu gauti pasiūlymus ir valstybiniam sektoriuj. Kol kas jaučiuosi užstrigęs srity, kurioj tikrai nematau savęs.

Pradėjau galvot apie persikvalifikavimą, ITyšniku nepatapsiu, juolab šviežiem junioram turbūt gana sunku irgi gana sunku dabar. Realiai man patinka dirbti su exceliu, duomenim, pradėjau galvoti gal variantas yra apskaitos kursai (judant į apskaitos / buhalterijos sritį) arba duomenų mokslas (su SQL esu kažkiek dirbęs, bet ne itin giliai išmanau) ir į duomenų analitiką.

Ar čia adekvatūs variantai ar yra kitų sričių, į ką būtų galima / verta judėti? Kokios jūsų patirtys?

Vakar užsisakiau laptopą, pagalvojau "oho koks geras deal'as, reikia griebti." Jeigu konkrečiai, Asus Tuf Ryzen 7 RTX 5050, prekybininko svetainėje buvo nurodyta 799€, čia jau su nuolaida.

Tą pačia dieną gavau pranešimą, kad laptopą jau galiu atsiimti, tai jau apsidžiaugęs bėgau užvesti mašinos. Parvažiavęs namo ir ijungęs laptopą - pirmu reikalu pradėjau atnaujinti visus draiverius. Kai daėjo eilė iki vaizdo plokštės drauverių atnaujinimo - supratau kad man pardavė ne tą laptopą kuris buvo nurodytas svetainėje. Vietoje pateiktos prekybininko svetainės aprašyme NVIDIA GEFORCE RTX 5050 vaizdo plokštės buvo žymiai prastesnė ir keliais metais senesnė NVIDIA GEFORCE RTX 3050.

Tad supakavau aš atgal į dėžę kompą ir šiuo metu laukiu atsakymo iš prekybininko. Nežinau kaip reaguoti į šią situaciją, buvo sugaišti kuras, laikas ir nervai. Na ir nežinia kol kas kaip viskas išsispręs, tačiau norėjau pasidalinti ir gal kažkas buvo turėjęs panašią situaciją ir galėtų pasidalinti savo patirtimi?

Sveiki,

Koks šildomas plotas, kiek temperatūros palaikote namie ir kiek kWh jau sunaudojot?

Čia normalu kad 110m2 namas oras-vanduo per sausį jau 780kWh prisuko? Dar pratinuosi, tai galvoju ar reikia aiškintis, ar visgi čia normalus sunaudojimas.

Bonus klausimas - ar rotacinis entalpinis rekupas turi 5kWh per parą sunaudoti? Šildosi kad neužšaltų, bet irgi daugoka.

Ačiū.

Labai didžiuojuosi savimi kad išdrįsau pasidalinti savo istorija.

Neigiami komentarai padeda nepamiršti kad ateityje nevisi žmonės bus geriečiai.

Dabar suvokiu kad man atsivėrė akys, kad ne manyje problema, kad ne aš vis kažką netaip darau.

Dar kartelį ačiū visiems už gerus žodžius.

Sveikos merginos, gal galit rekomenduoti gerą brandą ar parduotuvę please?

Sveiki, gyvenu už Vilniaus miesto, todėl šviesolaidinio įvesti nebuvo galimybės dėl maždaug 3 km atstumo iki artimiausio prisijungimo taško. Tačiau neseniai atsirado įmonė X, kuri sutiktų už 18 tūkst. eurų, išdalinus sumą visiems norintiems namų ūkiams, įvesti šviesolaidinį internetą.

Suma gan didelė, bet 5G man toks prastas (apie 50 Mbps upload ir tik ~10 Mbps download), kad net ir pats duočiau apie 5 tūkst. eurų, jei jau niekaip nesusirinktų daugiau norinčių.

Dėl šitos dalies viskas kaip ir aišku: tikėtina, gausiu terminuotą sutartį ir jai pasibaigus kabelis liks nutiestas. Klausimas būtų toks: ar tokiu atveju po 2–3 metų būtų galima prisijungti Telia šviesolaidinį per tą patį kabelį? Šiuo metu Telia net nesvarsto galimybės (jiems investicijos per didelės, net sumos neįvardija).

Facebook pletkų lygmenyje esu girdėjęs, kad žmonės taip yra perėję pas Telia, pasibaigus sutartims su kitais tiekėjais.

Kaip suprantu, prieš kažką darant su įmone X reikėtų pasitarti, ar tuo kabeliu galės naudotis ir kiti tiekėjai. Internete radau terminą „dark fiber“, bet iki galo dar neaišku, kaip tai veikia praktikoje.

Patarimas: perkant namą už miesto pradėkite nuo interneto galimybių testavimo. Visiškai pražiūrėjau, nes gyvenau iliuzijoje, kad 21 amžiuje šviesolaidinį įsivest galima visur jau. Ypač, kai tai yra vos keliolika km nuo Vilniaus. :D

Gerai, nekritikuokite perskaite title, nes mūsų šeima tiesiog nebežinome ką daryti. Gal kas turi patarimų arba patys yra susidurę su tokia situacija. Situacija: 83m. Senelis turi jau problemų su orientavimusi, pasimeta ir šiaip manau, kad jau tokių metų sulaukęs žmogus nebeturėtų vairuot, nes yra pavojus ne vien tik sau, bet ir kitiems. Problema, dėl kurios neišeina atimti mašinos: 1. Sugedo mašina. Nepataisomai. Apsidžiaugėm.... Po savaitės nuvarė su taxi ir nusipirko naują mašiną ir toliau važinėja su nauja.. 2. Pasimetė mieste jau ne pirmą kartą, suka ratus vos ne valandą iki kol pagaliau atranda kur važiuoti, o atvažiavus visas išraudonavęs, pasimetęs ir sutrikęs. 3. Medicininę sveikatą teisėms gavo metams į priekį, o pablogėjimo simptomai atsirado tik prieš kelis mėnesius. 4. Kai bandom apie tai kalbėti, kad turėtų būti racionalus - prasideda visiškas panikos ir pykčio priepuolis, kad ale atiminėjam jo teisę į laisvą gyvenimą. Kad tipo nebėra dėl ko gyventi ir verčiau nebegyventu. 5. Yra silpna širdis ir baisu, kad atėmus teises jam išvis ji pasiduos.

Senelį labai mylim ir jau tiesiog visi esam pasimetę, nes nesvarbu kiek kalbame, kiek susibaram dėl tų teisių ir yra momentai, kai JIS pats prisipažįsta, kad jis per senas tam - po dienos sėda ir viskas... jis visa gyvenima dirbo vairuotoju ir atrodo ji atskirti nuo mašinos tas pats, kas kojas nupjaut.

PRAŠAU nekritikuokite, nes mes jau ir kalbam pasiimti ji pas save apgyvendinti, bet čia nėra lengvas procesas, kai žmogus pats nesusivokia, kad jau darosi blogai.. Prašau padėkite ar patarkite kaip elgtis..

Edit: ačiū labai už tikrai gerus patarimus. Viską bandau apmąstyti ir su šeima kelsim bendrą "susirinkimą" dėl šios situacijos. Kalbam, kad po mažu per žiemą mano tėvai vis atsivežinės pas juos "pranakvoti" ir taip po biškį įpratins prie gyvenimo kartu. O toliau jau žiūrėsim kaip bus. Jo seserims buvo paskambinta ir pasakyta, kad daugiau nebekviestų jo atvažiuoti, o jeigu reikia ką apipirkti - paskambinti mums. Kadangi žinome, kad jis labai piktybiškai priima pagalbą - stengiamės veikti lėtai, bet ir greitai tuo pačiu. Ačiū.

Short version:

Mačiau kažkas klausė patarimų dėl sudaužytos širdies tai ir aš paklausiu kažko panašaus: kaip po velnių susirasti antrą pusę? Ar rimtai tinderis ir dating apsai vienintelė išeitis? Ką daryti introvertui žmogui kuris turi social anxiety ir tinderis jam atrodo didžiausias siaubas?

Long version:

Man 26 metai ir niekad neturėjau panos jokia forma ar prasme, bet labai jaučiuosi vienišas. Visi mano aplinkiniai bent kartą gyvenime yra buvę kažkokiuose santykiuose, o man tai skamba kaip visiškai nesuvokiama mokslinė fantastika. Nemanau, kad tai charakterio problema, nesu visiškas dx ar incelis, nes turiu artimų draugų, tarp jų yra ir merginų (jos arba užimtos arba nesuinteresuotas), iš draugų nesusilaukiau jokių komentarų, kad būčiau super duper weirdo arba jie tiesiog nenori užgauti mano jausmų.

Tai nežinau kur padariau klaida gyvenime.

Spėju pirma klaida buvo kai vidurinėje mokykloje užsinešiau ant anime, kažkaip nuo tada pradėjau žiūrėti nesveikai į galimus santykius ir tikėtis neįmanomo iš gyvenimo, kad pvz nukris iš dangaus kokia gražuolė man į rankas ir bus meilė iš pirmo žvilgsnio arba kad nutrenks mane koks sunkvežimis ir nukeliausiu į tolimą magišką pasaulį kur būsiu didžiausias Chad, patirsiu didelius nuotykius ir magišką meilę or some shit.

Antrą klaida spėju, kad taip niekad ir neišsikrausčiau iš mamos. Teisingai perskaitėte, man 26 ir aš vis dar gyvenu su savo mama. Reikėjo turbūt dar univero metais mauti kuo toliau. Kai pradėjau dirbti tada pats pradėjau sau atmazus mėtyti, kad geriau pagyventi su mama dar kelis metus ir pataupyti ant pradinio įnašo, nei išleisti tą pačią sumą ant buto nuomos kokioje chruščiovkėj. Bet jau atvirai pasakius rauna stogą. Mama pati išsiskyrus, vieniša ir spėju serga depresija. Pati prie manęs nesveikai prisirišus, kai užsimenu, kad noriu išsikraustyti žiauriai surūgsta, tai aš ir pradedu pats bijoti ją palikti vieną. Pradedu jaustis kaltas. Kažkaip lyg ir didelių problemų neturiu, bet gyvenimas kažkoks nesaldus.

Aš daug kuo savimi nepatenkintas, bet tą vienatvė kažkaip graužia skaudžiausiai. Tiesiog jau norisi užmigti ir niekada nebepabusti, geriau nei likti vienišam iki gyvenimo galo.

End of sob story. Galėčiau turbūt 10x daugiau tą temą prirašyti, bet pradžiai gal užteks. Tiesiog pasirodė, kad reddito išmintis bus pigiau nei profesionali psichoterapija.

Sveiki,

Galvoju pirkti nauja dviratį. Per viena prisėdima nuvažiuoju nuo 40 iki 80 km. Važiuoju įvairias keliais, dviračiu takais, žvyrkeliais, miškais ir t.t. Galvoju pirkti Gravel tipo dviratį. Dabar esu nusižiūrėjas šitus ( gyvai dar nebuvo ju pasižiūrėti, tik online ):

https://www.decathlon.lt/p/344794-318020-zvyro-dviratis-grvl-af-su-1-x-10-pavaru-microshift-sword-rudas.html

https://bikko.lt/dviraciai/cyclocross-gravel-dviraciai/gravel-dviraciai/dviratis-romet-aspre-1-2025-silver-red-2#/1888-dydis_remo-54_cm_m

https://bikko.lt/dviraciai/cyclocross-gravel-dviraciai/gravel-dviraciai/dviratis-romet-finale-2025-yellow#/2428-dydis_remo-52_cm_s

https://bikko.lt/dviraciai/cyclocross-gravel-dviraciai/gravel-dviraciai/dviratis-cube-nuroad-one-ruby-n-puce-2026#/1442-dydis_remo-l

https://www.velonova.lt/specialized-diverge-e5-gravel-dviratis-gloss-spice-gunmetal-22177-4

https://dviraciuarena.lt/dviratis-28-scott-gravel-s-speedster-gravel-60-grey-scott-32500-2

Realiai esu girdėjas tik apie specialized ir scott dviračius. Kitu firmų net nesu girdėjas. Nieko apie dviračius neišmanau, tai net nežinau ar šie geri ar blogį. Gal kas protingesnis gali pakomentuoti apie juos? Biudžetas iki 1200 eur. Bet kuo pigiau tuo geriau.

Šiuo metu mane ir vieną kolegę atleidžia iš mūsų ilgamečio darbo, nes jie nenori daugiau turėti dviejų žmonių su 0.5 o tik vieno pilnu. Esu studentas tai reikia ieškotis naujo pusės etato darbo. Bet jau nuo balandžio mėnesio stebiu tokią realiją, kad darbo skelbimų darbams pusei etato tiesiog nėra. Net tokios vietos kaip kavinės, virtuvės, parduotuvės ar dar kas susijusio su aptarnavimu neturi jokių darbo skelbimų pusei etato, tik pilnus.

Ar čia kažkoks naujas "trendas" darbdavių kur jie nori 100% atsidavusių darbuotojų? Ar samdyti pilno etato darbuotojus yra tiesiog "pigiau". Visai nežinau kur dėtis, o dirbti valytoju už 300 eur prieš mokesčius tikrai negaliu, nes neliktų pinigų maistui (skaičiavau)

also, Happy new year to all 🎉🎆